Ir vėl - į darbą...

Puikiai perdavėt jausmą, sulaukus pirmadienio rytą: "ir vėl į darbą"...

Na ką čia, ėt... ;)
aš komentuoju už dyką, nesijausk skolingas.
beje, gerb. Kaip lietau, pažvelkit pro langą - kokia romantika, pilnatis prisirpo... kaip erkė išpampo!!!
metas nutraukt ant žemės ir sutraiškyt :D

Aš negaliu neprunkšdamas skaityti Maybe komentarų. Ne, tu duodi :) Čia gi ne taip visai. Čia herojus giliai miega, o rytas bunda. Tada ir jis akis prasikrapšto ir su nuoskauda, kad pirmadienis, kad dar anksti, bet teks lažą vargti, ruošiasi į darbą. Nu, supošlinai mano lyriką visai :) Kur tai matyta - iki paryčių blaškosi po pievas (užuomina, kad pas svetimas buvo, juk tą nori pasakyti?), krenta į upę (girtas, ar ne?) ir dar po to darbą, kaip šuns būdą įsivaizduoja... Palauk, palauk, skoloj neliksiu ;)

aš tikriausiai gan atsainiai pirmą sykį perbėgau eilutėmis, atsiprašau - pasitaisau:
kiek lyrikos šiose eilėse, tik pažvelkit, autorius lyrinis herojus visą naktį blaškosi palūbėm, po to patvoriais pasiramsčiuodamas išsiveržia į pievas, voliojasi lyg kūdikis rudeniniuose lapuose, skina avietes, net braškių atranda!
pareina paryčiais, tikriausiai upėj išsiprausęs, gal įkritęs netyčia - kokia tragiška situacija, pareina žvangindamas grandinėm!!!(na tai kas, kad nuo šuns būdos, kitokių neranda ir tai dar labiau paaštrina situaciją), kūnas pilnas išpampusių erkių - rytas vadinasi, jis jas trauuuukia ir skauuuda...kilpą ant kaklo užsineria ir į būdą - darban :(
auuuu....negaliu be emocijų skaityt tokios poezijos, gilu... :D

Labai jaukiai apie paprastas, kasdieniškas akimirkas... O pabaiga priplojo...

Ech, moterys... O juk aš esu jaunasis (ar tikrai jaunasis?) natūralistas. Man ir erkė prisisiurbusi gražu, ir voras pasikoręs. Tai - gamtos dalis. Įtariu Maybe esant materialistę, nes jai gražiausios vietos apie auksą ir monetas :)

Aukso raidėm šešėliuos beržai sakinių prisirašė,
Pievos rinko monetom smulkiom išsibarsčiusią grąžą.

O kažkur pamiškėj aidas giesmę lakštingalos gaudė,
Po kepurių snapais atsimerkė avietės paraudę.

pradėjus skaityt atsivėrė nuostabios metaforos, vat tai nuostabioji Kaip lietaus lyrika, pamaniau, bet po to visos tos musės, erkės, šuns būdos taip viską išblaškė, kad tą kilpą atlaisvėjusią panorau užveršt ant autoriaus kaklo ir gerokai padusint :D
tokias metaforas ištaškyt belekaip ir belekur - neatleistina!
į darbą jam, o kas mums darbo, ar į darbą ar į pensiją, mes norim sielai atgaivos nuo - iki, jei jau pradžioje bandyta atgaivint, tai pabaigoje užsiurbė erkės ir negyvai - ačiū. :(

Nepaprastai gyvas tas pasaulis, girdžiu kvėpuojant. Puiku.

Kaipgi rytas nebus panašus į erkę, jei tiek daug judėjimo, vizijų ir kitokių nuostabių dalykų negrąžinamai nusinešė naktis. Įdomu buvo ir man paviešėti tame Jūsų susikurtame pasaulyje.

O tai ką - gal į pensiją skubi?
Baik! Ir džiaukis net ir Dievo neminėdamas, kad "ir vėl į darbą". Žinoma, ir iš jo mokėk į pasaulį žiūrėti per moteris atsimindamas, kad negražių nebūna! Tuomet vorai, erkės, musės pranyks iš akiračio...

Šaunus, Kaip lietau, eiliukas. Ir jo autorius. Ačiū, šypsausi.

lengvas, sakyčiau prieškario.. jokios civilizacijos.. prisiminiau savo močiutės tėviškę.. Dieve mano, ir vėl į darbą..

Ačiū :)

nuotaikingai :) ...aktualiai...o sapnas gražus, saldus, vasariškas buvo ...patiko

Gražus! :)