Paliūdėki, vežėjau, ne jaunas,
Bet žinok ir kitiems pasakyk –
Neatvėsta piliakalnių kraujas,
Neišnyksta kantri gyvastis.
Čia nebūna numirę, kai engia
Priešas žemę, kur mūsų kapai –
Aukštos vėliavos vaikšto po dangų,
Žygiui renkasi bočių pulkai.
Čia išaugo lietuviški žodžiai.
Uždainavo gimtoji kalba,
Ir pakilo gyvent ir giedoti
Girių paukštė žalia – Lietuva...
Paliūdėki, vežėjau, nejaunas,
Tik žinok ir kalbėk visada –
Neataušta piliakalnių kraujas,
Budi Krivių Krivaičio malda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-04-23 10:20:40
Prisijungiu prie tų, kuriems patiko autoriaus eilėraščio tautiškumo dvasia. Gaila, kad gyvenime ji silpsta ir nyksta.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2006-04-22 23:04:44
Tautiškas ir matau istorinius vaizdus...
Anonimas
Sukurta: 2006-04-22 22:17:09
man patinka tokie tautiniais motyvais. gerai, kad žmonės dar apie tokius dalykus rašo, nepamiršta savo praeities :)