Paliūdėki, vežėjau, ne jaunas,
Bet žinok ir kitiems pasakyk –
Neatvėsta piliakalnių kraujas,
Neišnyksta kantri gyvastis.

Čia nebūna numirę, kai engia
Priešas žemę, kur mūsų kapai –
Aukštos vėliavos vaikšto po dangų,
Žygiui renkasi bočių pulkai.

Čia išaugo lietuviški žodžiai.
Uždainavo gimtoji kalba,
Ir pakilo gyvent ir giedoti
Girių paukštė žalia – Lietuva...

Paliūdėki, vežėjau, nejaunas,
Tik žinok ir kalbėk visada –
Neataušta piliakalnių kraujas,
Budi Krivių Krivaičio malda...