pirmom eilutėm pakvipo...gardžiai...;)

Lyg prieš akis toks paveikslas.
Norisi atsiminti ir vien dėl to atrodo, kad gali būti geresniu.

Toks tikras, be blizgučių

nukėlėt į mažos vaikystės metus...Puiku-ačiū.

Ak...

Skaniausia ir skalsiausia duona namuose. Mano supratimu, šiame gyvenime svarbiausia savi namai - sodyba - pabarėlis. Išmintingi mūsų senoliai, jie žinojo savų namų vertę sau, laikinume įsibūnantiems keleiviams. Sodyba - sakralus savo pasaulis, iš kurio išeinama į amžinybę. Sava duona ir šaltinio vanduo sakralūs tokio pasaulio įvaizdžiai, žavi savo taupumu ir nuolankumu lemčiai, tame musių nepėduotame paveikslėlyje ant sienos.

Taip ir prabėgo tie vaizdai prieš akis su visais kvapais...

Tikroviškai jaukūs prisiminimai, be jokių pagražinimų.
Užuolaida ant lango /Gelsva, lyg lapai rudenį... //Ant Kristaus musės kelios –
Paveikslas apsiblausęs...

Paliktas senelių gerumas, nuoširdi pagarba duonai, tikėjimo tyrumas... nuostabiausia vertybė.
Labai patiko. Paprasta, proziška, bet tikra ir gražu:)

Kvapnus vaikystės prisiminimas.Įsivaizduoju kaip būdavo smagu. Man neteko to pajusti, nes kaime neturėjom nei senelių, nei giminių, visi buvo sulindę į miestą.Tikrai daug praradau.

Pati šilčiausia ir linksmiausia vaikystė prabėgo pas senelius, o pečiuje keptos duonos kvapas , skonis dar ir šiandien gyvas. Nieko skaniau nėra kaip riekė naminės duonos užtepta medumi ir stiklinė šilto pieno.Toks mano vaikystės paveikslas.Džiaugiuos, kad seneliai dar su manimi ir galiu skanauti jų duonutės, keptos pečiuje.Pagarba jiems.
O jūsų eilius nuostabus.Gyvas paveikslas išnyra prieš akis.

neblogas
šviesus toks
nors stipriau būtų - jei į apsakymą ar novelę išsiplėstum

Labai jaukus eilėraštis. Gaila, kad aš neturėjau senelių, gyvenančių kaime :( Gražūs prisiminimai, patiko.

Aš jau trečią kartą orkaitėje kepiau naminę duoną. Skanesnė duona, minkyta rankomis.
Jau pamiršau kaimiškam pečiuje keptos naminės duonutės skonį. Jūs sugrąžinot prisiminimus apie senelį, kuris ir bulvių košę valgydavo su duona. Ačiū. Eiliuką priglausiu.

Vaizdinga, visada miela praeitis...

Taip tikra, sava ir artima. Ačiū.

Lengvu žodžiu nutapyta senolių troba, taip... jie mokėjo trupinius surinkt, manau šios eilutės yra kertinės eiliuje.
Rankos statančios, nešančios, sušildančios ir palaiminančios...

:) ...na ir pataikėt Kaip lietau...kaip tik prisiminusi tokią vaikystės trobą prieš miegą sumaniau paskaityt ką žoliečiai parašė, ogi čia kaip tik į temą :)...ačiū ...pakvipo

Pakvipo...ir duona,ir ajerais,ir kmynų persunkta troba.