Ant stalo riekė duonos
Ruginės. Kvapas ajerų.
Plutos pasvilęs šonas.
Mirkau į pieną ją. Vėlu.

Spingsulė žibalinė
Trobą medumi apšviečia.
Virš krosnies džiūsta kmynai,
Kabo stagarai aviečių.

Užuolaida ant lango
Gelsva, lyg lapai rudenį...
Senelio šiurkščios rankos
Nuo stalo renka trupinius.

Jo akys šypsos švelniai –
Gerumo, meilės kupinos,
Kai trupinius nuo delno
Lėtai priglaudžia lūpomis.

Ant Kristaus musės kelios –
Paveikslas apsiblausęs...
„Eik jau miegot, vaikeli,
Ir pasimelsk Aukščiausiam...“.