Santrauka:
Užmirškime, kad kapinės yra.
Yra vaizduotėje gyvenimai kiti.
Net ir saviškis ten kitoks -
Sustoję traukiniai,
Lėktuvai nuo dangaus nukritę
Ir net gagarinai negimę ten,
Tačiau šuoliuoja Vytauto žirgai,
Ieškodami poetų,
Ir geria jūroje, kuri
Lig šiolei nesumenkus širdyje -
Banguoja praeities didybe,
Juodoji vis,
Vis paskanduoja:
- Lietuva!
Ir man šiandieną
Lyg į širdį – ietim!..
Tai ar gali, žmogau, įspėti kas ir kaip -
Kai ieškau Vytauto kariaunoje poetų
Šekspyras stabdo sonetu:
„Kai raukšlėse tau bus jaunystė dingus
Ir penkiasdešimt rūškanų žiemų
Prislėgs pečiau tau...“
O Viljamai Šekspyrai,
Nevaikyk manęs vien po mergas.
Aš dar nepelnęs meilės jų.
Menka paguoda, jeigu vyras,
Kuomet dar vis - be kelnių.
Su Vytautu išjosiu girdyti žirgus,
Nors man dar tik septyniasdešimt...
Dar palaikyk sonetą,
Ir man juk negražu
„Žiūrėt į grožio skarmalus niekingus“
Kai po mintis likimai klaidžioja žmonių
Ir netiki, kad raukšlėse jaunystė dingus.
Ir tu, mergišiau, netiki, kad taip -
Esą, poetai velniažin ką sumanyti gali -
Užmirškime, kad kapinės yra,
O ten netgi ne raukšlės,
Ten kryželiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-10-05 10:12:56
šis kažkoks suveltas
O ten netgi ne raukšlės,
ir kam gi tas "netgi".... ?
Anonimas
Sukurta: 2010-10-04 22:52:51
Keliavimas erdvėlaikiu dialogais.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-04 19:56:06
Apie Šekspyrą negalvojau... Sužavėjo pati minčių tėkmė... Mane visuomet stebinot savo gebėjimu išspinduliuoti kūrinį: nesvarbu ar tai proza, ar poezija... Todėl niekuomet man nekilo net ir mažiausia mintis kibti Jūsų posmams ar pastraipoms į atlapus...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-04 16:03:45
neteisingas suprastas Šekspyras, manau :(