Su rudenio vėjais paklydo viltis,
Išskrido su paukščiais tikėjimas.
Užplaukė melancholijos debesis
Ir dusina nepaliaujamas tylėjimas.
Tarp krintančių lapų
Ieškojau vilties
Ir iš nublankusių spalvų
Tikėjimą sudėjau.
Meldžiau paklyst šalnų
Ir medžių vėl nugrimzti
Žalioj, nykioj paletėj
Ir paukščių pasilikti.
Veltui prašiau.
Nes jie išėjo.
Nes lėtai ir grakščiai
Pūkinė snaigė atplazdėjo.
saule
2010-09-30 10:46:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-10-03 11:59:32
Venk abstrakčių savokų. Lapai, medžiai, tegul ir daugkart poezijoje matyti, bet yra daug vaizdingesni už beformius bespalvius tikėjimą, tylėjimą, viltį...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-30 23:10:52
Puikiai perteikta rudens nuotaika, melancholija.... man patiko
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-30 17:00:44
Man pirmas posmas pasirodė per sunkus šiam eilėraščiui, gal kaltos per ilgos eilutės, lyginant su kitais posmais.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 14:29:11
Skaičiuokite skiemenis, ieškokite ir vidinio ritmo, stenkitės vengti daug abstrakcijų.