Iš po viržynų sunkiasi migla,
Pirmieji šalčio įgėlimai.
Pirmieji pakirstos žolės verksmai,
Mūsų nuosmukiai ir pakilimai.
Atsimerk, pažvelk
Pro susivėlusias blakstienas,
Į dulkėtas pakeles,
Į griuvėsių sienas.
Nesiklausyk išminčių,
Kurie sako, kad žino,
Nes neturi namų,
Ir tų, kas apkabina.
Nes nežinai, kas aš,
Nors manai, pažįsti.
Tu tiktai žmogus,
O žmonės kartais klysta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-09-29 17:51:51
Skyla į 2 dalis: pirmą posmą (jis puikus, gal tik 4 eilutėj ritmas lūžta) ir likusius ( kurie gan nuobodūs, didaktiški, skelbiantys nereikšmingus, neaiškius dalykus)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-27 09:08:32
tekstukas veržlus, tik dar truputėli reikia padirbėti prie jo. Viskas bus gerai.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-26 23:04:35
Gražiai, meniškai parašyta.... ypač patiko paskutinis posmas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-26 16:57:57
Jūsų metams neblogai. Pirmos trys eilutės puiki pradžia geram tekstui, bet paskui truputį pozuojama, truputį ieškoma ir dar nerandama. Sėmės!