Iš po viržynų sunkiasi migla,
Pirmieji šalčio įgėlimai.
Pirmieji pakirstos žolės verksmai,
Mūsų nuosmukiai ir pakilimai.

Atsimerk, pažvelk
Pro susivėlusias blakstienas,
Į dulkėtas pakeles,
Į griuvėsių sienas.

Nesiklausyk išminčių,
Kurie sako, kad žino,
Nes neturi namų,
Ir tų, kas apkabina.

Nes nežinai, kas aš,
Nors manai, pažįsti.
Tu tiktai žmogus,
O žmonės kartais klysta.