Prižadu,
Nepamiršiu
Svaiginančio perlų kvapo,
Nežinau, kuo jie dvelkia,
Bet taip alsavo naktis.

Neverta bijoti,
Nenublukinsiu
Lubose dangaus atspindžių,
Kai iš sapnų pasisėmus
Parsinešdavau sakų akyse.

Ir rankų
Neišbrauksiu,
Vėjo bildėjimo žolėje,
Liks pasąmonėj saulėgrąžos
Ir vyšninė gaivuma.

Kitka nublanks. Nebesvarbu.
Juk liks perlų kvapas

Tarp beribių naktų.