Santrauka:
Ir akmenys ištirpsta...
Ir akmenys ištirpsta...
Buvęs kažkada,
Po sielą vaikščiojęs,
Grasindamas daužyti langus,
Dabar išnykęs,
Atsiminti net sunku,
Tik kartais norisi Tau pasakyt geresnį žodį,
Tačiau ir jo, kaip to akmens,
Surasti sieloje nemoku.
Tai gal ir likime, nuėję vienas kuo toliau nuo kito -
Lyg būtume Žmogaus keliuos nesusitikę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-20 21:00:34
Giliai mintijat.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-20 10:16:21
Giliai prasmingas, tikras.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-20 08:38:57
Jūsiškė proza yra porą žingsnių stipresnė, nors ir eilėraštyje yra daug prasmių.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-20 06:19:12
Daugiaplaniškumas kūrinyje leidžia suvokti vaizdą ir atskleisti jame glūdinčias prasmes.Vaizdas įgauna gelminę perspektyvą.