Santrauka:
Savi savus sušaudė...
Net nežinau, kaip apkabinti tylą,
Bet ji man nereta -
Pastatė širdyje Merkinę
Su Kryžių kalnu ir dalia,
Kai mėnesienom kaulai šviečia,
O užmerktų akių šviesa
Norėtų vėl sugrįžt į dieną
Ir kol keliai neišsitrynę
Be Kryžių kalno
Apkabint Merkinę.
Po kalnu vaikščioti išmokau jau.
Renku vardus ir pavardes -
Tiek daug!
O pabaigos dar nematyti vis.
Tik ant peties nutūpęs varnas Golius:
- Savi savus sušaudė.
Viena jų pusė čia,
Kita – dažniau net kryžiaus nebeturi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 07:27:15
...skaudus pavaikščiojimas po tuo kalnu. Ryškus kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 19:48:13
Gerai, kad yra varnas Golius prisimenantis ir primenantis tikrąją Lietuvos istoriją. KUr jau kur, o Dzūkijoj jis matė tai apie ką joks istorikas nepadailinęs niekuomet neparašys.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-09-16 19:39:53
tiek daug pasakyta. prasminga ir gilu
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-16 17:36:47
lenkiuosi iki žemės :)
nuostabus darbas :)
gera skaityti
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-16 16:39:23
Kaip visuomet giliaprasmis ir tik Jums būdingu stiliumi. Man tai patinka.