Vienmarškinės obelys išbrido
į vakaro miegančio žvaigždes,
o nurimusios gatvių brydės
mane paklaidžioti išves.
Greit sugrįžus į namus,
nerasiu jau juose žmogaus,
taip širdžiai artimo, brangaus...
...nieks antrąkart gyvenimo neprišauks,
kurį žvaigždučių šukėm
likimai sudaužo...
...Už lango naktis jau rudeniu kvepia.
Saugok ramybę, širdie,
tokią mažytę ir trapią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-09-17 19:56:24
Tikrai ramybė yra trapi. Ačiū, patiko.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-16 20:29:49
Pritariu eglute7 komentarui...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-16 19:51:42
Saugok ramybę, širdie,
tokią mažytę ir trapią.
Kaip gražiai pasakėt... Rudenėjant panyram į nostalgiją visi...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 15:17:32
šiaip jau brydės ne nurimę, o nurimusios.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 15:03:33
Trapus, aižėjantis švelnumas. Puikios pirmos trys ir nerasiu jau juose žmogaus, kuri mane nudžiugino, bet tuoj pat supratau, kad ne ten tėkmė...
Perkeliu į Lyriką.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-16 14:14:18
Švelnus lyrizmas.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 11:45:51
...pradžia man patiko ir paskutinė eilutė. Visas kūrinys nuoširdžiai ilgesingas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-16 10:03:12
Viskas trapu šiame gyvenime - saugojam, bet neišsaugojam...