Žemuogėm ir smilgom vasara
Taurelėj spindėjo dobilo,
Akimirkas saldžias raškėme
Ten, kur bitutė medų rado.
Kokia trumpa ta vasarėlė,
Galėtum lyginti su laime.
It šapelį jūra nuplukdė
Savo žalsvaja bangos srove.
Į delnus bandau slėpti veidą,
Kad neverkčiau, kaip mažas vaikas.
Tu išeini, bet tikiu, kad grįši -
Parneš tave vėjo gūsis šiltas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-09-16 17:28:35
Moki apie paprastus dalykus kalbėti ypatingai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-15 23:16:36
tikrai skaidrios ir ilgesys toks tikras
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-09-15 20:28:17
parneš, tikrai parneš :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 18:10:29
Gražios mintys. Skaidrios tokios.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 14:49:39
...gražiai nuplaukia mintys apie vasarą...ryškus. Patiko. :)