Žemuogėm ir smilgom vasara
Taurelėj spindėjo dobilo,
Akimirkas saldžias raškėme
Ten, kur bitutė medų rado.

Kokia trumpa ta vasarėlė,
Galėtum lyginti su laime.
It šapelį jūra nuplukdė
Savo žalsvaja bangos srove.

Į delnus bandau slėpti veidą,
Kad neverkčiau, kaip mažas vaikas.
Tu išeini, bet tikiu, kad grįši -
Parneš tave vėjo gūsis šiltas.