Santrauka:
Be laikrodžių kaip vyžos vaikšto metai
Gražiai nuplauna laikas veidą
Ir grimą uždeda savaip -
Be laikrodžių kaip vyžos vaikšto metai
Ir niekas pėdsakų nesugeba pakeist.
O aš, įpratęs nesislėpti netiesoj,
Mielai imu kiekvieną raukšlę,
Kaip medis rievėmis
Sukuosi vis
Aplink save,
Aplink save
Ir nesulaukia vieversys,
Kad jam pritarčiau giesmele.
Kažkur toli per širdį aidi aidas
Regis, dar vis atsimenu,
Bet nesvarbu
Už kokią mirtį poteriauja gimtas kaimas,
Puvėsiais slinkdamas nuo pamatų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-10 00:03:14
O man įstrigo ...už tokią mirtį poteriauja gimtas kaimas, puvėsiais slinkdamas nuo pamatų...Čia ir yra visa esmė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-09 22:18:48
Labai patiko, pasiėmiau...o tos raukšlės būna labai simpatiškos :)...nuskaidrėjimas toks, kad nebesvarbu ką pamanys...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-09 20:44:28
Labai patiko...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-09-09 20:05:32
Puikus, širdimi išjaustas eilėraštis ;)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-09-09 20:02:45
dar kartą, pasiimu, rekomenduoju :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-09 18:31:52
Taigi... geras rimas, gera mintis.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-09 18:29:20
Geras. Man ir rimavimas patiko, nėra saldus, tai tiesa.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-09-09 18:00:31
"Be laikrodžių kaip vyžos vaikšto metai", "Mielai imu kiekvieną raukšlę" --- tokie mieli Jūsų atradimai:)