Gražiai nuplauna laikas veidą
Ir grimą uždeda savaip -
Be laikrodžių kaip vyžos vaikšto metai
Ir niekas pėdsakų nesugeba pakeist.
O aš, įpratęs nesislėpti netiesoj,
Mielai imu kiekvieną raukšlę,
Kaip medis rievėmis
Sukuosi vis
Aplink save,
Aplink save
Ir nesulaukia vieversys,
Kad jam pritarčiau giesmele.
Kažkur toli per širdį aidi aidas
Regis, dar vis atsimenu,
Bet nesvarbu  
Už kokią mirtį poteriauja gimtas kaimas,
Puvėsiais slinkdamas nuo pamatų.