Paklydusi buvau toje erdvėj,
kur buvo nurodyta vienintelė kryptis -
ženklai tarsi patys abejojo,
lyg ir blaškėsi, krypteldavo vis.
Nudilę čerpės virto man ant kojų,
sugniaužę laikė ir dilino padus.
Tik takas žėrėjo paslaptį sakąs,
šaknimis alsavo apie tai, kas bus.
Be vėtrungės, bet su vilkais
į kalnų pusę keliavau.
Pamažu horizontą jau lytėdama,
kad tu mana stiprybė tapsi, supratau.
shmor
2010-09-09 10:27:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-13 10:17:45
vaizdinga, įdomi kalba.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-09-12 11:01:41
Bandai savitai kalbėti, kai kur tai pavyksta, kai kur nelabai.
,,Tarsi" kableliais neskiriame (ištaisiau).
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-09 23:45:22
Kelionė su nuotykiais, truputį mistinis , kaip fantastinė pasaka.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-09 20:41:43
Įdomus...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-09 19:28:13
Man labai patiko paskutinis posmas, sužavėjo.....:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-09 14:24:08
Na, man ta kelionė kažkaip priminė /Žiedų valdovą/. Ypač pirmas ir paskutinis posmai. Bent jau tokie vaizdiniai prieš akis iškilo.