Santrauka:
Kažkur į praeitį vis teka mūsų kraujas
Koks negražus esu!
Kaip bjauriai nuodėmėm apkepęs!
Tačiau bažnyčių prašomas,
Kad ir toliau vis žeminčiau save -
Girdi, tuomet šventesnis būsiąs kapas
Ir Viešpats ties meiliau rankas -
Esą, jau tokį ir danguj
Šalia savęs sodint ne gėda.
Galbūt.
Tik kažkodėl širdy vis paūkia pelėda:
- Palik, Dzievuli, mus pabūti čia,
Kad ir šešėliais klaidžioti
Su savo nuodėmėm ir žmogiška dalia
Bent iki tol, kol patikėsim,
Kad Tu tikrai yra.
... Kažkur į praeitį vis teka mūsų kraujas
Atminimus ir netektis nunešdamas kartu.
- Pelėda, mielas mano paukšti,
Žinau, kad pasakos išvalo purvą iš akių
Ir džiaugias akys,
Jeigu ašara Dievu skaidri.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-26 22:22:14
Reikalingas prašymas:...palik, Dievuli, mus pabūti čia, kad ir šešėliais klaidžioti...Jis tikrai išklausys.Gražiai dėstomos mintys, tik man užkliuvo...kad tu tikrai yra...Man norisi pasakyti – kad tu tikrai esi, bet gal aš klystu.Labai patiko paskutinės tris eilutės, raiškiai pasakyta visa esmė.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2010-08-26 16:50:52
mielas Pelėduk, kaip bežiūrėtumėte į save, vis tiek esate eilėmis gražus... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-26 11:32:01
truputį pasiplakt nusižeminus nepamaišys... bažnyčių n e p r a š o m a s ,
:)