Palieski sutemas švelniai, vien galiukais pirštų,
Akių žaibų ryškia šviesa man dangų nušviesk,
Mėnulis jau tegul šiąnakt susigėdęs miršta.
Palieski sutemas, prašau - dangų paliesk.
Štai iš visatos tau į kišenę žvaigždė nukrinta
Atgal į dangų niekada ji vėl kelio neras.
O mudviem teks pernakt kartu, net ligi ryto
Skaičiuoti be prasmės išmėtytas mūsų dienas.
Ką nors pakeisti mudu jau laiko neturime,
Bet galim tai, kas mums dar liko, imt su džiaugsmu.
Nepaprastai labai labai vertint gyvenimą.
Vadint viens kitą gražiais vardais, kai esam kartu..
Liepa
2010-08-14 18:57:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-21 21:02:06
O kas galėtų apčiuopti dangų, žvaigždes, sutemas, žaibus? Kas galėtų pagauti ir paaiškinti svajones, sapnus? Ar to reikia?
Turinys, mano manymu, yra, - juk tai tikrai nėra kūrinys apie nieką.
Forma irgi yra - trys posmai, netgi surimuoti, sakyčiau, visai pakenčiamai.
Rašiau tikrai iš širdies, nors gal galėjo netyčia gautis ir iš plaučių :)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-15 14:34:51
per daug neapčiuopiamas. dangus, žvaigždės, sutemos, žaibai... galėčiau prikibt prie kiekvienos eilutės. nėra nei turinio, nei formos. ir prašau nesakyti, kad čia - iš širdies.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-15 09:21:54
Kaip gražiai nuo neįgyvendinamų norų prieita prie realybės ir taip retai pajuntamo - ,,imt su džiaugsmu...".
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-08-14 20:40:59
Pilnas gerumo...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-14 19:56:41
Puikus eilėraštis:).Jausmingas,nuoširdus ir daug ką pasakantis...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-14 19:19:52
Ką nors pakeisti mudu jau laiko neturime,
Bet galim tai, kas mums dar liko, imt su džiaugsmu.
...viltinga ir šviesu...tai ir yra pats gražiausias gyvenimo spindulys...ačiū...