Palieski sutemas švelniai, vien galiukais pirštų,
Akių žaibų ryškia šviesa man dangų nušviesk,
Mėnulis jau tegul šiąnakt susigėdęs miršta.
Palieski sutemas, prašau - dangų paliesk.

Štai iš visatos tau į kišenę žvaigždė nukrinta
Atgal į dangų niekada ji vėl kelio neras.
O mudviem teks pernakt kartu, net ligi ryto
Skaičiuoti be prasmės išmėtytas mūsų dienas.

Ką nors pakeisti mudu jau laiko neturime,
Bet galim tai, kas mums dar liko, imt su džiaugsmu.
Nepaprastai labai labai vertint gyvenimą.
Vadint viens kitą gražiais vardais, kai esam kartu..