Dedu karūną ant galvos // už tuos, kurie tikėjosi // karaliais pamatysią savo ainius.
Tuomet,
Kai pažvelgiu giliau
Į tokią realybę dvasios,
Dedu karūną ant galvos
Už tuos,
Kurie karaliams
Žemę arė,
tikėdami –
Ateis ir bus,
Sūnaičiais,
ainiais,
būsimais laikais.
Širdy senovė apkūrena seną gryčią,
Arklai sudeginti seniai,
Dar skambina iš mirštančios parapijos bažnyčios,
Praradę gaudesį varpai,
Bet tik širdy,
Tik atminty.
Karaliai jau neturi laiko būti čia.
Ir pusto mano Šklėrius žalias vėjas-
Duris atvėręs...
... Niekas nepareina,
Niekas neateis.
Dedu karūną ant galvos
Už tuos,
Kurie tikėjosi
Karaliais pamatysią savo ainius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-31 16:30:55
Didingai skamba.
Norėčiau išgirsti Jus skaitant.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-07-31 09:31:32
Karaliai jau neturi laiko būti
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-07-31 01:35:59
Labai daug gražių vaizdinių, tarsi žaidimas žodžiais.. Įsisukau į laiko verpetą, ačiū, Pelėda..