Santrauka:
Skirta tam žmogučiui, apie kurį daug kažkada mąsčiau...
Kur tik lekiu, ten šmėkšo tavo dvasia.
Paliečiu dar nepražydusią rožę, jos spyglys įsmenga į pirštą.
Einu pro rasotą pievą ir lašely matau tave.
Paimu į delną boružę, o ji skrenda tolyn.
Semiu vandenį rieškučiom, net rankose regiu tave...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-07-24 11:36:34
Taip, veiksmažodžiai kuria monotoniją. Be to, ir šiaip dar reikėtų geriau apgalvoti. Štai veiksmažodis,,šmėkso" kelia lyg ir neigiamas asociacijas, tai gal apie mylimojo dvasią taip nereikėtų rašyti?
einu pro rasotą pievą--> einu rasota pieva
Kodėl ta boružė skrenda tolyn?
Apie meilę rašyti sunku, vis dėlto čia yra nuoširdumo.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-23 22:16:30
Kažkas įsimylėjo :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-23 17:02:07
man patiko ir imu
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-07-23 15:33:49
Ach, tas ilgesys...Gražus eiliukas.Patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-23 15:02:22
labai gražus ilgesingas, tikriausiai meilės jausmas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-23 14:22:56
vaizdžiai išdėstyta, taip paprastai pasakyta apie tokius nepaprastus jausmus.Jei dar būtų rimas ir nebūtų tų veiksmažodžių pradžioje –kainos jam nebūtų (kaip sako rusai).
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-23 13:02:36
kiekvieno sakinio pradėjimas veiksmažodžiu sukuria monotonijos pojūtį. taisytina, bet gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-23 10:46:05
...gražus ilgesys.