Kur tik lekiu, ten šmėkšo tavo dvasia.
Paliečiu dar nepražydusią rožę, jos spyglys įsmenga į pirštą.
Einu pro rasotą pievą ir lašely matau tave.
Paimu į delną boružę, o ji skrenda tolyn.
Semiu vandenį rieškučiom, net rankose regiu tave...