Ožkytė, kuri norėjo tapti princese

Gyveno pievoje graži jauna ožkytė. Pievoje augo žalia žolė ir saulė skaisčiai švietė, bet jai norėjosi visai ko kito. Ožkytė norėjo tapti princese. Ji svajojo turėti karūną su mėlynais lyg dangus akmenukais. Vieną rytą ožkytė susiruošė į kelionę ieškoti to, kas padėtų tapti princese.
Ėjo, ėjo ožkytė ir pamatė priešais save varlę. Taip taip, teisingai perskaitėte. Varlę! Ji buvo stora, žalia ir gliti.
Ožkytė ėmė klausti:
- Varle, varle, gal tu žinai kaip tapti princese?
- Ėėė, ką sumanei! Būti princese! Jei aš žinočiau, tai pati būčiau princese.
Nusiminusi ožkytė nuėjo toliau.
Ožkytei, beeinant sutemo, ir teko eiti per mišką. Jai naktinis miškas neatrodė baisus.
- Gal ko nors ieškai? – paklausė svajingas balsas.
- Kas tu? – sukluso ožkytė.
- Aš pelėda. Mano vardas Teresė. Aš esu miško žinovė, – svajingu balsu dėstė pelėda.
- Gal tu žinai kaip tapti princese?
- Princese? Gyvūnų princesių ar princų nebūna!
- Bet aš būsiu! – tvirtai atkirto ožkytė. Ir nuskubėjo toliau.
Ji beeidama, priėjo gilų ežerą. Ežeras buvo gražiai mėlynas. Prie kranto plaukiojo žuvis.
- Žuvyte, gal tu žinai, kaip man tapti princese?
- Aš pažįstu tik vieną princesę, – tyliai ir tingiai atsakė žuvis.
- Kas ji?
- Ji jūrų valdovo Tritono duktė princesė Arielė.
- Ar ji negalėtų ateiti čia ir su manimi pasikalbėti?
- Kur tai matyta, kad jūrų princesė plauktų į krantą dėl kažkokių ožkelių norų?
- Na jei negali...
- Eik šalin ir nebandyk trukdyti mūsų princesės, - piktai atkirto žuvis.
Ožkytei teko spudinti šalin...
Nusiminusi ir praradusi viltį, ožkytė ne nepamatė, kad priešais eina kupranugaris.
- Ko tu tokia liūdna? – švelniai paklausė kupranugaris.
- Mano svajonė būti princese... Aš klausiau visų, bet niekas nežinojo, kaip ja tapti.
- Na ir aš niekuo negalėsiu tau padėti. Aš niekada nemačiau princesių, bet aš tikiu, kad tu būsi princese!
- Ačiū kupranugari! Man metas keliauti toliau...
- Laimingos kelionės!
Galiausiai ožkytė priėjo pievą, kurioje ant gėlės lapo tupėjo sraigė.
- Sraigute, gal tu žinai kaip man tapti princese?
- Taip, žinau! - atsakė sraigė.
- Oi, kaip nuostabu, gal galėtum man pasakyti?
- Taip galėčiau pasakyti...
- Tai sakyk, sakyk greičiau!
- Pilyje gyvena labai liūdna princesė. Ji liūdna dėl to, kad neturi draugų.
Karalius pasakė, kad tas, kuris parlinksmins jo dukrelę, galės būti princesės draugu.
- Būtinai reikia pabandyti! – pamanė ožkytė.
Nustraksėjo ožkytė pas princesę. Ji iš tikrųjų buvo labai nuliūdusi. Tada ožkytė papasakojo, kaip norėjo tapti princese, kaip visų to klausinėjo ir kaip per pievą keliavo...
Princesė apkabino ožkytę ir tarė:
- Tu būsi mano geriausia drauge.
Princesė su ožkyte nuo to laiko buvo šauniausios draugės. Jos ir dabar kartu gyvena tokioje šalyje, kurioje varlės šneka, pelėdos pataria ir ožkytės tampa princesių draugėmis.