Nebylys

Santrauka:
Žiupsnis poetinės metafizikos
Kaštoniniai plaukai nusvyra man ant rankų...
Pakyla akys į dryžuotą rudenišką dangų...
Ten nieko neradau.
Bekvape dvasia nebylio, rauda kažko pasigedau..

Bridau per rudenio lapus,
Raudoną stiklą, sniegą,
Varčiau Gyvenimo lapus -
Svarsčiau, nejau manoji Laimė vis dar miega..?

Šaukiau į vakaro žarų nutviekstą tolį..
Bet niekas negirdėjo.
Virtau į nebylį keistuolį.
Varguolis niekam nerūpėjo..

Pasaulis šaukė Dangų,o šis - Žvaigždes,
Atimt varguoliui balsą, sulieti į Taures...
Velvet

2006-04-01 17:34:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2006-04-02 17:18:20

Ačiū už nuomones :)

Vartotojas (-a): ančių virkdytoja

Sukurta: 2006-04-01 18:45:36

pasvajojimai.
lyriška.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-04-01 18:36:44

Nors ne papūga, bet mielai pakartoju- Nu gražus širdim.