Nebylys
Kaštoniniai plaukai nusvyra man ant rankų...
Pakyla akys į dryžuotą rudenišką dangų...
Ten nieko neradau.
Bekvape dvasia nebylio, rauda kažko pasigedau..
Bridau per rudenio lapus,
Raudoną stiklą, sniegą,
Varčiau Gyvenimo lapus -
Svarsčiau, nejau manoji Laimė vis dar miega..?
Šaukiau į vakaro žarų nutviekstą tolį..
Bet niekas negirdėjo.
Virtau į nebylį keistuolį.
Varguolis niekam nerūpėjo..
Pasaulis šaukė Dangų,o šis - Žvaigždes,
Atimt varguoliui balsą, sulieti į Taures...