Ant balto žirgo debesų
Atjosiu žydinčiais laukais
Ir tu suprasi, kad esu
Lemtis, kurios nesirinkai.
Ne aš ir tu - nuo šiolei mes
Keliausim žemiškais takais,
Gal paukščiai plunksną mums numes
Ir skrisime drauge su jais.
Aš būsiu visada šalia,
Kai baltos pūgos šėls ir siaus,
Kai juoksis vasara žalia -
Mano širdis tave vis glaus.
Ir tavo dainos vėl aidės
Seniai nutrūkusios staiga.
Ir mūsų dienos suskambės
Gitaros virpančia styga.
Vėl naktyje mums bus šviesu,
Vėl džiugins bundanti diena.
Ir tu suprasi, kad esu
Lemties geriausia dovana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-15 22:55:29
Lemties geriausia dovana.Tokia tyra, švari ir šviesi meilė telydi ir gyvenime.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-07-15 21:35:48
Ištikima meilei. Te iš tikrųjų taip būna ne tik eilėraštyje.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-07-15 20:53:47
Gražiai, dainingai
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-07-15 20:19:46
šviesios eilės. puiku ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-15 20:17:31
...skambiai ir viltingai...meilės apšviesta...svajonė...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 19:00:26
SuprAsi; numEs; džiUgins; nutrŪkusios.
Kiek šabloniška...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 18:52:04
NUostabiai čia Jūs apie tą nesirinktą lemtį. Imsiu ir priglausiu :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 18:42:54
neosalomėjiškai :) lyriškai :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-15 18:33:31
oi kokia nuostabi dovana...gaivi, lengva...net širdis atsigaivino...ačiū...labai patiko :)...kaip vėjelio dvelksmas ...pasiimsiu :)