Ant balto žirgo debesų
Atjosiu žydinčiais laukais
Ir tu suprasi, kad esu
Lemtis, kurios nesirinkai.

Ne aš ir tu - nuo šiolei mes
Keliausim žemiškais takais,
Gal paukščiai plunksną mums numes
Ir skrisime drauge su jais.

Aš būsiu visada šalia,
Kai baltos pūgos šėls ir siaus,
Kai juoksis vasara žalia -
Mano širdis tave vis glaus.

Ir tavo dainos vėl aidės
Seniai nutrūkusios staiga.
Ir mūsų dienos suskambės
Gitaros virpančia styga.

Vėl naktyje mums bus šviesu,
Vėl džiugins bundanti diena.
Ir tu suprasi, kad  esu
Lemties geriausia dovana.