Santrauka:
Ne pergalė, // tai ji – mirtis - pirmoji
Keistai atrodo muzika, kai mirtį groja.
Su pergale Tave,
Su Žalgiriu, o Žemės broli!
Ir atmintis tegu neblėsta.
Bet pasakyki, ar džiugu?
Lyg ten esu -
Pulkai išsiruošė į kovą,
Žaibuoja plienas,
Dega kraujas.
Ne pergalė,
Tai ji – mirtis - pirmoji.
Krauju apkempa laukas,
Ir kūnai mėtosi it motinų nematę -
O sūnūs,
Mano žemės sūnūs -
Nelaiminu aš pergalės, kuomet žmogus
Į širdis smaigsto geležį
Ir meldžiasi į Dievą,
Kad jis su juo būtų kartu..
Žvėries galia.
O kur Adomo ir Ievos,
Kai protas suvokia būties aukštesnę kilmę?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-07-19 00:59:01
Žvėries galia.
O kur Adomo ir Ievos,
Kai protas suvokia būties aukštesnę kilmę? Gilus ir prasmingas pamąstymas. Artimos mano asmeniui temos. Jūs dažnai paremiate mane savais atsakymais. Randu daug Jūsų kabėjime sau.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-07-15 14:14:02
Netikiu, kad "tik mirtis įprasminą gyvenimą", galbūt atvirkščiai - gyvenimas įprasminą mirtį? Jei ir yra kas nors prasminga - tai gyvenimas. Vienitelė galimybė žmogiškumo atverčiai.
Krauju įsotintos Žaliapievės garbinimas, Meilės Dievo pašventintas kalavijas - arbitriškos galios viršenybė, ar įmanoma mirtimi "pasiekti" laisvę? Koks nuoširdus , Dzieduli, Tavo tekstas šioje mirties garbinimo liaupsėse. Kažkokia pamėkliška smurto, mirties ideologija. Stebiuosi, gerbdamas kitas nuomones. Gal tik taip patriotizmas suranda savo materialinę atramą? Vedų VIDJA nuostabiai gaji.
Gal tik senųjų graikų polyje buvo apmalšinta, pajungta žmogiškos laisvės galimybei. Bet tik trumpa, bet įsimintina, akimirka žmogaus istorijoje.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-07-15 12:23:32
"Keistai atrodo muzika, kai mirtį groja."
Gražus pasakymas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-07-15 11:53:18
...nelaiminu mirties...
Pelėdiškai.
apkempa reiktų keisti, paieškokim kito žodelio
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-15 11:42:43
Geras.-->
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 10:08:42
Progininis.
Nelaiminu aš pergalės, kuomet žmogus
Į širdis smaigsto geležį
Ir meldžiasi į Dievą,
Kad jis su juo būtų kartu.. >> prasminga.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-15 10:04:40
Krauju apkempa laukas,
Ir kūnai mėtosi it motinų nematę -
O sūnūs,
Mano žemės sūnūs -
...karo laukas sukrečia...tarsi pragaras atsivertų...bet ištisos kartos tą pragarą vis kartoja dar klaikiau ir moderniau...KODĖL?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-15 09:56:19
geras pamąstymas
tik žmogus jau toks padaras
pamenu vieno filosofo posakį:
Žmogus žmogui vilkas.
ko gero amžių išmintis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-15 08:34:24
tik mirtis įpasmina gyvenimą. ir kai iškeiti save į laisvę, ja gali džiaugtis, nei iškeitęs į lapų tingumą :)tik dėl tokių mirčių mes gebame būti, o ne klaidžiodami ramiais pilvais ir vapėdami poterius :)
ir tikiu,kad dievas laimino kiekvieną kalaviją, nes tada žmonės pamiršo nuodėmes ir tik siekė laisvė :) siekė taip, kaip mokėjo, kaip sugebėjo :)
be abejo, karas ėra gerai.
nėra gerai ir žudyti vieni kitus.
ir burnoti prieš maldą.
bet gerai yra turėti tikslą gyvenime.
ne užmušti kitą, o išlikti savimi.bet kokia kaina.