Keistai atrodo muzika, kai mirtį groja.
Su pergale Tave,
Su Žalgiriu, o Žemės broli!
Ir atmintis tegu neblėsta.
Bet pasakyki, ar džiugu?
Lyg ten esu -
Pulkai išsiruošė į kovą,
Žaibuoja plienas,
Dega kraujas.

Ne pergalė,
Tai ji – mirtis - pirmoji.

Krauju apkempa laukas,
Ir kūnai mėtosi it motinų nematę -
O sūnūs,
Mano žemės sūnūs -
Nelaiminu aš pergalės, kuomet žmogus
Į širdis smaigsto geležį
Ir meldžiasi į Dievą,
Kad jis su juo būtų kartu..

Žvėries galia.
O kur Adomo ir Ievos,
Kai protas suvokia būties aukštesnę kilmę?