Santrauka:
Sofija: „Labas, Dieve... Kaip tavo reikalai, kaip gyveni, kaip tavo sveikata?“
„Mišios už prezidentą A.Brazauską Arkikatedroje bus aukojamos be prezidento karsto“
Kai žodyje sausra
It dykuma
Ir medis augt negali,
Kai džiūsta akys-
Ateina ji, Žvaigždė aukšta,
Išdžiuvusiais delnų upeliais
Ir kuria laužą tartum Joninių naktis.
Kaip man suprasti šitokį peizažą?
Kaip atsikvėpt giesme?
Ir jeigu tikite dar kas-
Esą, be išeities Žmogus nebūna,
Tuomet jau ir Žmogus
Išnykęs manyje,
O su manim tokiu
Ir Dievas arkikatedrą palieka.
Dar gieda jam,
Tačiau jo ten nėra...
Va šitaip miršta prie altorių Dievas
Ir žiebiasi sausroj aukšta Žvaigžde.
Džiaugiuosi, kunigams nepatikėjęs jo,
Niekingoj meilėj net žolė neauga.
Išdžiuvusiais delnų upeliais eina Viešpats pas mane -
Nesumeluotas, tikras
Kaip vaikų laiškai:
„Labas, Dieve... Kaip tavo reikalai, kaip gyveni, kaip tavo sveikata?“
Sofija 2 kl.
Žvaigždė kūrenasi sava ugnim,
Miške jai malkų skaldyti nereikia...
- Dar sveikas, Sofija, ir gyvenu gerai.
Kuomet va šitokia esi
Yra kur Dievui prisiglaust jo bėdoje,
Kai šitokia širdis,
Kai šitokia Žvaigždė aukšta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-01 16:23:47
Kai paklausiau savo jau prieš dvi dešimtis metų mirusio šešuro, kodėl jis meldžiasi virtuvėje prie pečiaus pakuros atsisėdęs, o ne prie kryžiaus gerajame kambaryje, jis man atsakė : „Dievas visur girdi."Pajutau pagarbą jo Tikėjimui.Kunigas, pradėjęs keisti mūsų parapijoje paprotį nešti karstą į bažnyčią į šv.Mišias be velionio palaikų, susilaukė tam tikros reakcijos.O juk Dievas mus girdi bet kur, tik ar dažnai mes su juo kalbamės?Tai ne apie Jūsų kūrinį, nes tiesiog iškilo mintyse kažkokie savos patirties atspindžiai.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-07-01 14:41:26
Kaip ilgai ir kantriai
širdyje Tave aš auginau,
o Žodis tik paskui
Tave atėjo,
pakilęs virš žmogaus
klaidžių kelių,
netikras toks,
priklausomas nuo žemiškų teisėjų.
Kaip ir žmogus,
kaip jo keliai
dvejonėmis nusėti.
Purvuos įmintas, pakeltas,
šaltinio skaidrioje versmėj
nuplautas, trapus,
į nesiekiamą aukštį pakylėtas.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-01 09:06:38
Sutinku su Pelėda. Dievas kunigams liepė atleisti, o gyvųjų ir mirusių teisti pažadėjo ateiti pats.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-01 08:23:15
Labai gražiai sudėliojot savo poziciją...