„Mišios už prezidentą A.Brazauską Arkikatedroje bus aukojamos be prezidento karsto“

Kai žodyje sausra
It dykuma
Ir medis augt negali,
Kai džiūsta akys-
Ateina ji, Žvaigždė aukšta,
Išdžiuvusiais delnų upeliais
Ir kuria laužą tartum Joninių naktis.

Kaip man suprasti šitokį peizažą?
Kaip atsikvėpt giesme?
Ir jeigu tikite dar kas-
Esą, be išeities Žmogus nebūna,
Tuomet jau ir Žmogus
Išnykęs manyje,
O su manim tokiu
Ir Dievas arkikatedrą palieka.
Dar gieda jam,
Tačiau jo ten nėra...
Va šitaip miršta prie altorių Dievas
Ir žiebiasi sausroj aukšta Žvaigžde.
Džiaugiuosi, kunigams nepatikėjęs jo,
Niekingoj meilėj net žolė neauga.
Išdžiuvusiais delnų upeliais eina Viešpats pas mane -
Nesumeluotas, tikras
Kaip vaikų laiškai:  
„Labas, Dieve... Kaip tavo reikalai, kaip gyveni, kaip tavo sveikata?“
Sofija 2 kl.

Žvaigždė kūrenasi sava ugnim,
Miške jai malkų skaldyti nereikia...
- Dar sveikas, Sofija, ir gyvenu gerai.
Kuomet va šitokia esi  
Yra kur Dievui prisiglaust jo bėdoje,
Kai šitokia širdis,
Kai šitokia Žvaigždė aukšta.