Kvepia rytas paslaptim

Tarsi siūlai sidabriniai
Ant dangaus mėlynės tako,
Sužibo saulės spinduliai
Prisigėrę ryto kvapo.

It juodos žvaigždės, vyturiai
Vasaros saulę atlydėjo.
Nusiprausti rasoj geidei
Rausvoj aky dobilėlio.

Virš žolynų sklaidos rūkai,
Paslaptim, net mintys pražydo.
Tu tekančiai saulei meldeis
Tarp pievos žiedų margumyno.

Ryto paslapties žaidimai
Į save traukė ir pynė.
Į jų gilumą nuėjai -
Nebaisi jausmų klampynė.
skaimik

2010-06-28 15:42:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-07-12 11:41:30

Labai gerai.

Vartotojas (-a): skaimik

Sukurta: 2010-06-28 16:16:28

gal tiktų tokios eilutės?
Pieva, jų vedina ėjai,
Jautei, tave kviečia saulė.

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-06-28 15:56:45

Gražu, paslaptinga, daug giedros ir skaidrumo.
O dvi paskutinės eilutės, sakyčiau, tikrai klampios. Gal dar paieškok geresnio sprendimo?