Tarsi siūlai sidabriniai
Ant dangaus mėlynės tako,
Sužibo saulės spinduliai
Prisigėrę ryto kvapo.

It juodos žvaigždės, vyturiai
Vasaros saulę atlydėjo.
Nusiprausti rasoj geidei
Rausvoj aky dobilėlio.

Virš žolynų sklaidos rūkai,
Paslaptim, net mintys pražydo.
Tu tekančiai saulei meldeis
Tarp pievos žiedų margumyno.

Ryto paslapties žaidimai
Į save traukė ir pynė.
Į jų gilumą nuėjai -
Nebaisi jausmų klampynė.