Keturios pjesės senolei
I.
Žinau,
kad nebūsiu
tavo žodžiu,
kurs krenta per
rūką į duobę.
II.
Obuolių
prikrito ant
sušalusios žemės –
obelys
budina
žemę.
III.
Nemiegok dar
nemiegok. Ežerų
vandenys rūką
atspindi. Tavęs
tik neregėt.
IV.
Vaike, matai -
šįvakar rūkas
obelų žiedai.
Šįvakar
žemė nenubus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-24 00:09:35
Subtiliai perteiktos mintys.Įdomiai skaitėsi.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-23 20:59:14
Man LABAI patiko.Šiurpuliais.Gal sentimentai.
Aš į žanrą nesigilinau...
Vartotojas (-a): Jedemen
Sukurta: 2010-06-23 19:50:32
Intensijos į Mačernio vizijas nebuvo. Visgi, kaip dabar supratau, gali kilti tokios asociacijos. Teks keist pavadinimą :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 19:39:41
Ar sakydami, kad jums patinka koks žmogus, turite galvoje jo ranką ar koją? O gal akį? Negalima vertinti dalies. Be visumos ji niekas.
Apie kūrinį. Intencija į Mačernio Vizijas? Vienaip ar kitaip, visai malonus darbas. Subtiliai, ir mintis yra... Tik štai su trumpaisiais žanrais sunkiausia - tik reikalingiausius žodžius reikia sudėti reikalingiausiose vietose. Antrasis ir Trečiasis tikrai nori to žodžių perstumdymo. Visgi visumoje man visai mielas darbas.