GINTARAS BLEIZGYS

I

žiema yra per sapną kai braižo
nuogi karklynai buvau užėjęs į
ligoninę prieš dvejus metus atsis
veikinti o kaip jūs kaip medeina
paklausė tetukė jau beveik be sąmonės
ir tai buvo paskutiniai jos žodžiai man
paskui poezijos nebebuvo paskui jau
neberašiau eilėraščių karklynai
skamba mano sapne kokie gražūs


II

tada dar gyvenom parko gatvėje ir
buvo jau rytas atrodė kad nubudau
tetukė atsisėdo ant lovos ir tarė
tik vaikai žiūrėkit man daugiau nesipykit
tada dar bijojau kad mirusieji sėdasi
ant mano lovos maniau
kad yra riba tarp manęs ir mirties paskui
poezijos nebebuvo paskui išnyko ribos
tarp sapno ir dienos paskui mes nesipykom
paskui jau liko vis mažiau su kuo pyktis
paskui supratau kaip jie išeina visi kaip
lašai kaip lyja pro kiaurą sapną kokia
kiaura yra mano naktis mano sąmonė
koks esu trumpas


III

koks esu trumpas tavo akligatvis gražūs
ant stiklo gruodžio žiedynai ant
mano sąmonės išpaišyk ką nors iš
praėjusio ką nors ko nebebus su
lengvomis patyčiomis prėsku kartėliu
Viešpatie išpaišyk man ištatuiruok
paleistam iš lukiškių iš kučiūnų kapų
iš kliedesio apie veisiejus
pasigailėk Viešpatie ištatuiruok
paženklink būtybę pilną
kliedėjimo kaip sekasi mano medeinai
klausdavau uždarytas kalėjime kaip
sekasi tavo gintarui Viešpatie tavo
tetukei ramunei aušrai mamai
kur esame mes
mano Viešpatie
man taip patinka sapnuot – –


2009 12 12

***
šitas sniegas yra netikras
kuris nudegino tavo akis
ir mėnulis
nepanašus į romantikų

ir mano žodžiai
kurių neištariau
yra skaudūs

ir mūsų meilė
tėra nesutramdomi praradimai

miegok mieloji
mano vienintele
mano skaudžiausioji

juk aš koviausi dėl tavęs
kiekvieną dieną kiekvieną sekundę
o dienos trupino
visus mano ginklus

net kūnas
kuris sutrupės

ir mano žodžiai
kurių neištariau
žodžiai iš tuštumos
žodžiai kuriuos atims
ir tave atims

žodžiai beviltiški
mano meile
net tu
esi ne mano
ir tavo siela
kuri glaudėsi prie manęs
šalia miegojo
kvėpavo

kurios nebeliks
kurios nebebus su manim

žinai aš pralošiau
nuo pat gimimo
neturėjau nė vieno šanso
ir visas mano pasaulis
visi kur su manim gyveno
pasaulis kuris yra ne mūsų valioj

aš bijočiau kalbėt su tavim
ir visi šitie eilėraščiai
kuriuos reikia užspjaudyti užmėtyti
visi kurie nesupras
visi kurie nepažįsta tavęs
kuriems mes nerūpim
kurie neturi teisės
skaityt šitų žodžių –