šitas vaikas
moka lietų užuosti
sakydavo žmonės

bet man tik dykuma
kvepėdavo.
iš tavo rankų
byra smėlis, motina.
aš nemoku
pilių statyti

žinau tik kaip
pėdas dėti ant žemės
koją po kojos
kaip
mirtis po gyvenimo

jausti kaip dulkė prie dulkės
šliejasi
kaip kūnai pavargę
susminga į vakaro prietemą
dienos bokštai sugriūna
iš tavo rankų, motina,
tik smėlis -
pridulkėjo mano atmintys
sąmonės šuliniai
užtroško

neišmokei,
motin, kaip lietų
užuosti