Keturios pjesės senolei
I.
Žinau,
kad nebūsiu
tavo žodžiu,
kurs krenta per
rūką į duobę.
II.
Obuolių
prikrito ant
sušalusios žemės –
obelys
budina
žemę.
III.
Nemiegok dar
nemiegok. Ežerų
vandenys rūką
atspindi. Tavęs
tik neregėt.
IV.
Vaike, matai -
šįvakar rūkas
obelų žiedai.
Šįvakar
žemė nenubus.