motina sakydavo
kad žmonės yra dievo
vaikai
o vaikai dar vaikiškensi
ir dievas dar tėviškesnis

linguodavo galvą tėvas
kol prilinguodavo tamsą

kartais motina kalbėdavo
jog žmonės tik kurmiai
tik kirmėlės
tik paukščiai kurių
nelaisvė
skristi

prisisapnuodavo kad
dievo akys mes
gal kruvinos kiek
gal kiek per sūrios

o jei
visi kapai atsivertų
dievas tikriausiai apaktų -

kai aušta prie Aušros vartų
šunys ataušusį kūną tampo
sakydavo tėvas
pritardavo motina

bet aš
neatsimerkdavau
geriau neišaušt

geriau numirti negimus
gimti nemirus