apie liūdesį. fragmentiškai.
motina sakydavo
kad žmonės yra dievo
vaikai
o vaikai dar vaikiškensi
ir dievas dar tėviškesnis
linguodavo galvą tėvas
kol prilinguodavo tamsą
kartais motina kalbėdavo
jog žmonės tik kurmiai
tik kirmėlės
tik paukščiai kurių
nelaisvė
skristi
prisisapnuodavo kad
dievo akys mes
gal kruvinos kiek
gal kiek per sūrios
o jei
visi kapai atsivertų
dievas tikriausiai apaktų -
kai aušta prie Aušros vartų
šunys ataušusį kūną tampo
sakydavo tėvas
pritardavo motina
bet aš
neatsimerkdavau
geriau neišaušt
geriau numirti negimus
gimti nemirus