Švelniausios eilės neatstos vienos,-
Nuo seno išskirtos dainos,
Širdžių dviejų melodijos darnios,
Kai persipina rankos nuo traukos,
Kai žodžiai susilieja nuo kaitros,
Kai akyse paskęsta aitvarai,
Sunešę dangų, žemę tik vienai,
Alsuojančiai į ritmą kitai širdžiai.
Gražiausios svajos niekad nekartos
Vienos akimirkos to patikėjimo svarbos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-04 23:48:28
Jausmingas pliūpsnis...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-04 18:56:24
jausmingai...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-04 18:46:33
Man nuskambėjo panašiai, kaip sonetas, tik struktūra kita. Gražūs jausmai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-04 14:01:22
Nedidelės durys į erdvius apmąstymus man labai patinka, pridengta aistra- taip pat.Sodrus darbas.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-06-04 13:24:02
Na va kaip gražu!..
Anonimas
Sukurta: 2010-06-04 12:52:24
Su meile nejuokai:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-04 10:20:20
Kylantis. Turiu omenyje pagal savo struktūrą. Gražiai pakalbėta.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-04 10:09:02
Švelniausios eilės neatstos vienos,-
Nuo seno išskirtos dainos,
Širdžių dviejų melodijos darnios,
Persipina rankos nuo traukos,
Kai žodžiai susilieja nuo kaitros,
Akysna skęsta aitvarai,
Sunešę dangų, žemę tik vienai,
Alsuojančiai į ritmą širdžiai, širdžiai.
Gražiausios svajos niekad nekartos
Vienos akimirkos to patikėjimo svarbos.
;]]