Santrauka:
ciklo tęsinys ,,Daiktai iš praeities\"
Lakštingalom vakaras linksminas,
Smelkias čiobrelių, liepžiedžių kvapai.
Supasi rėtis, sietu vadintas,
Ant vinies, cvieku šauktos dar kadais.
Džiaugės rėtis miltais ir grūdais.
Dalimis išsupti gyvenimai -
Didis liko, žemyn biro mažas,
Tarsi mūsų liūdesys ir džiaugsmai.
Gal dabar skaičiuoja dienas liūdnas?
Ne, tik meldžias atminimų dvasiai,
Kad prisimintų senolės rankas
Ir jos dainas, bedainuotas seniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-06-04 09:12:39
Paskutinėj eilutėj kalblelį padėjau. Patiko antros strofos paskutinės eilutės, įgyjančios platesnių prasmių. O visas tekstas, manyčiau, prašosi dar paredaguojamas. Pvz., antroji eilutė ritmiškai lūžinėjanti. Ketvirtą keisčiau bent jau taip: Ant vinies, cvieku šauktos dar kadais.
(vinis, mot.g., be to, linksnis buvo nesuderintas). Nors , tiesą sakant, ir taip nelabai...
Šešta eilutė nelabai aiški. Gal to vis nereikėtų?
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-03 20:21:33
Toks senovinės dvasios švelnus palytėjimas....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-03 20:09:35
gražu :)...net pakvipo miltais ir laukais
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-03 15:41:19
Šaunuolė. Vis labiau atsiveri, vis daugiau erdvės kūriniuose atsiranda.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-03 13:37:00
Gerulis. O ta vieta, kur rėtis atsijoja gyvenimus dalimis ypač. Šaunuolė :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-06-03 10:23:49
Gražu, kad dabartinius jaunus žmones jaudina mūsų senolių daiktai.
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-03 08:38:46
prisilietimas prie duonelės....nuo pat pradžių...gera...