Lakštingalom vakaras linksminas,
Smelkias čiobrelių, liepžiedžių kvapai.
Supasi rėtis, sietu vadintas,
Ant vinies, cvieku šauktos dar kadais.

Džiaugės rėtis miltais ir grūdais.
Dalimis išsupti gyvenimai -
Didis liko, žemyn biro mažas,
Tarsi mūsų liūdesys ir džiaugsmai.

Gal dabar skaičiuoja dienas liūdnas?
Ne, tik meldžias atminimų dvasiai,
Kad prisimintų senolės rankas
Ir jos dainas, bedainuotas seniai.