Santrauka:
Ciklas Daiktai iš praeities
Ar matėt senovinę sėtuvę,
Nupintą iš liepos karnos tvirčiausios?
Gaila, jos dabar kraštai sutrūkę,
Kiauras kampelis po pelės puotos.
Storus aitriausių dulkių sluoksnius
Ir voratinklius nubrauksiu ranka.
Gersiu šimtmečių sapnus saldžiausius
Ir sėtuvė prabils kalba tylia:
Išdalinau savim gyvastį žemei,
Nešdama gelsvus lyg saulė rugius.
Žinojau, ne aitvaru, grūde, lėkei,
Suvešėsi ir žmogaus triūsas nežus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-31 20:41:50
Jo, man ir prilipo. Tik patarčiau keisti eilių formą, nes juk nebandot rimuoti (bent jau aš to nematau), tad bandykit kitaip - be didžiųjų raidžių, ilginkit eilutes, galbūt atsisakykit skyrybos ženklų. Tuomet eilės įgaus kitą svorį, pamatysit.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-31 19:22:53
vaizdinga, stipru...
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-31 11:10:32
Geras, bet gal kiek blankesnis už kai kuriuos kitus iš ciklo.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-05-31 10:22:21
geras.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-31 09:41:58
tokia šimtmečių energija eilėraščio žodžiuose:)...ir vėl stebiuosi: iš kur tokioj jaunoj galvelėj?