Kuo kvepia vaikystė? Nekaltybe aguonos;
burtais ramunės, už dilgėlėto kluono;
karvutės pienu, su smilgų šapeliais;
žemuogių taurėm, prie ežių takelio...
Ji kvepia lietum, ant šiaudinio stogo;
avietynų brūzgais, kur namučiai uodo;
baravykų kepurėm, pamiškėj išslapstytom;
asiūklio maudynėm rasoj ankstų rytą...
Dvelkia nuovargiu ji, skruzdėlės nešuly;
virpėjimu meldo, išbanguotam glėby;
ešerio žvynu, ant trūnijančio liepto;
bičių karoliais, virš dūzgiančių liepų...
Ji smilksta rūkais, pasiklydusiais soduos:
žarijos raudoniu, pelenų šilko guoliuos;
įvijais dūmų laiptais, iš kamino seno,
Kol užverda gyslose rudenio klevo.
Pravirksta pušys – šaknis leidžia sakai...
Jie kaip tvirčiausi atminties klijai,
basakoję vaikystę įspraudžia tarp pirštų,
kad širdies kamputy gintarais pavirstų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-06-03 21:36:16
... :) Artimai...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-25 14:29:03
Kvapų gama.Tokia pažįstama,bet užmiršta.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-05-24 21:13:32
perskaičiau ir pakvipo :)
ir tikrai pakvipo vaikyste - autorei dėkui :)
dabar taip nebemokam kvėpint - užaugom, protingi tapom, ieškom kitikių kvapų, o tai, kas tikra - pamirštam, ėch...
tik tie atminties klijai, kažko paieškočiau , net nežinau ko kito, mintį pagavau,sakai - gintarai, kažko tokio su sūriu prieskoniu, bet čia tik mano nuomonė, nes darbas patiko, labai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-24 21:08:22
:)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-24 19:18:37
nuostabios eilės. plaukiančios iš širdies.prisiminimai...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-05-24 18:24:48
taip. lyg pabuvojau ten - kvepiančioje atmintyje...
artimas, artimas.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-24 12:32:24
Pasakų vaikystė, be jokio rūpesčio dūmelio, gal ji visiems vaikams tokia turėtų būti, bet tikrovėje visokių pasitaiko. Sodriai, palainingoje būsenoje nutapyta, įsibūnant darnoje su supančia gamta.
O kad ji buvo visai kitokia, ilgesingai bakstelėjo, truputėlį su balto pavydo atspalviu. Dėkui, sušilo širdies kamputyje atminties nuotrupos.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-05-24 08:59:38
Sodrus. Ir labai iš dūšios. Mielas.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-24 08:37:50
Būtent tokie prisiminimai ir išnyra iš vaikystės perkratant savo gyvenimo "bagažą". :D
Ačiū už kvapnius vaikystės!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-24 00:19:37
Kvepia... Tik, gaila, tas kvapas jau pamirštas. :( Patiko. Tik paskutinio posmo pirmų dviejų eilučių rimas ir ritmas labai pabėgęs... Smulkmena :)