O taip, Tu gal tas riteris
Iš aršios kovos?
Tik pasižiūrėk,
Kad neliktumei Tu be galvos.
Tobulas? Tik po šarvais...
Galvoji, kad grožį slepi po jais.
Bet ten nei grožis, nei jėga,
Pasipūtimo kupina galva.
Štai išdidžiu žingsniu,
Nebijai jokių kliūčių.
Ne karalius Tu,
Bet jautiesi valdovu didžiu.
Štai, pamatai gi karalaitę,
Gražiausių mėlynų akių.
Bet ji vienintelis žmogus,
Kuriai negali būt riteriu narsiu.
Ne Tau... Jos gležnų rankelių bučiuoti.
Ne Tau... Jos žvilgsnio ir juokų.
Tu tik išmoki meilę dovanoti,
Ir būti lygiu tarp visų žmonių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-20 19:45:04
Ironiškas požiūris man patinka, bet turinys ir raiška silnoki. Pvz., Ne Tau... Jos gležnų rankelių bučiuoti
---->Ne Tau... Jos gležnas rankeles bučiuoti ir pan.
Ir rimavimas prastokas.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-18 22:41:42
Nu kažkokia nesamonė primenanti visai kitą anekdotą, bet dabar tęsiu šį.
Vienžo Onutė visa nepatenkinta:
- Ne taip. Žaisim pagal mano taisykles. Žiūrėk. Aš metu stėlytę, o tu sakai " Onute, stėlytes mėtai tu tiesiog žavingai...."
Anonimas
Sukurta: 2010-05-18 22:37:22
Geriau jau pasakysiu anekdotą.
Ateina Onutė pas Petriuką ir sako :
- Petriuk, žaidžiam strėlytėm? ....
Petriukas paėmė stėlytes ir vikriai sumėtė i taikinį.
Onutė visa nepatenkin