O taip, Tu gal tas riteris
Iš aršios kovos?
Tik pasižiūrėk,
Kad neliktumei Tu be galvos.

Tobulas? Tik po šarvais...
Galvoji, kad grožį slepi po jais.
Bet ten nei grožis, nei jėga,
Pasipūtimo kupina galva.

Štai išdidžiu žingsniu,
Nebijai jokių kliūčių.
Ne karalius Tu,
Bet jautiesi valdovu didžiu.

Štai, pamatai gi karalaitę,
Gražiausių mėlynų akių.
Bet ji vienintelis žmogus,
Kuriai negali būt riteriu narsiu.

Ne Tau... Jos gležnų rankelių bučiuoti.
Ne Tau... Jos žvilgsnio ir juokų.
Tu tik išmoki meilę dovanoti,
Ir būti lygiu tarp visų žmonių.