Tau

Saulėlydis plyšiais, plyšiais pro debesis,
pravirko beržas paukščio vėlyva giesme,
nestebina manęs –
pavasaris tik stebisi
ir žvelgia pumpurais
į pajuodavusią mane.

Nieks nemirė ir žemės neparduotos,
į širdį sulaša giesmė svaiginančiai sava –
atgimti laikas –
taip jau užkoduota,
nusvyra žvilgsnis –
aš nei mirus, nei gyva.

Tik kai ir vėl šokdina akys juodą naktį,
kai nei šešėlio, nei savęs nebematau –
rasa praplyštu,
gaivinu,
bijau netekti
to pumpuro širdy,
kuriuo atgimsiu –
tau.
Maybe

2010-05-13 08:22:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-07-03 11:42:05

...ir rimavimas...autorei-reveransas...
:)

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-05-29 22:09:53

Neliūdėk, Maybe tas pumpuras būtinai išsprogs, o tavo raganiškų dvikovų tikrai pasigendu - taip įdomu buvo skaityti.
Eilius tiesiai į širdį.

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-05-15 22:40:33

įsibėgėjantis, su skauduliukais . ir visgi šviečia saulės spindulėlis .. tau

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-13 20:16:14

Paskutinis posmas man ypač..... ir artimas....

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-13 18:25:49

labai subtiliai sopulingai ...žaizdos ilgai gyja ir kartais sunku patikėti, bet vis dėl to jos : užgyja...neliūdėk Maybe...kažkaip pasigedau: kada gi Maybe pradės straksėti iš laimės...

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-13 18:12:56

Skaudžiai liūdnai nuostabus eilėraštis...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-05-13 15:50:28

Gelmeniniai tie Jūsų išsisakymai, jautrūs, išskirtiniai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-13 12:47:04

Maybe, Maybe... Liūdna ir gražu. Labai. Ir tikra - tu tai moki.

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-13 10:16:31

Koks nuostabus! pasiimu į mėgstamiausius :) ačiū :)

Anonimas

Sukurta: 2010-05-13 09:05:44

nuostabiausia jausmų išraiška...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-05-13 09:03:51

Tik kai ir vėl šokdina akys juodą naktį,
kai nei šešėlio, nei savęs nebematau –
rasa praplyštu,
gaivinu,
bijau netekti
to pumpuro širdy,
kuriuo atgimsiu –
tau.
...čia viskas pasakyta...pilnai...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-05-13 08:48:47

Gilu ir skaudu. Net nesinori komentuot. Tikra ir tiek.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-05-13 08:43:43

Pranešė, kad šiandieną palys, o tai- irgi gera paspirtis tam pumpurui išsiskleisti. Žodžiu, nesibaimink, Maybe, - viskas gerai, o eilėraštis net labai geras.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-05-13 08:37:15

"kai nei šešėlio,nei savęs nebematau"
Kokia neviltis turi sieloje būti...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-13 08:34:09

Nieks nemirė ir žemės neparduotos - kartais ir to per mažai