Santrauka:
Eilėraštis šiam paveikslui
Skrido nuskrido pro juodą girią,
Daugiau jos niekad nebeprišauksiu—
Kalnai į juodą naktį pasvirę,
Kalnai tapyti krauju ir auksu...
O sapno taurę liepsnos apviję,
Į pačią širdį laša pro randą—
Ūkuos įaudus aikštingą giją—
Alba, tik žvaigždės tave suranda—
Mažytės pėdos link anemonių
Blyškiausio žiedo geismo sparnuos—
Nuėjo amžiai gyvybės kloniu—
Niekas jų skausmo neišdainuos—
Skrido nuskrido pro juodą girią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-07 10:32:39
skaudi netektis, išgyventa, patiko /Į pačią širdį laša pro randą/
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-06 18:51:43
... skaičiau skaičiau, kažkoks ir taip ir ne.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-06 09:55:36
Baltai pavydžiu galimybės pamatyti Goją, žinau, kad yra paroda Vilniuje
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-06 08:46:12
,,Nuėjo amžiai gyvybės kloniu—"...ir eina...ir eis...ir ačiū Dievui, kad taip: nes kitaip netilptume tame slėnyje :)...patiko Jūsų mintys :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-05-06 05:37:19
Taigi, Giedre...
Ir visi tokie skridimai- vis ta pačia kryptimi...
Būk!